Vaikų ir jaunimo literatūros leidyba Lietuvoje

„Gyvename laikais, kai pasaulis pilnut pilnutėlis knygų. Skaitytojo dalia – skverbtis į jų pasaulį: paskaitinėti, o tada jau imtis skaityti. Skaitytojo dalia – netikėtai aptikti tose spaudos džiunglėse kūrinį, kuris būtų it burtininkas – toks jaudinantis ir paslaptingas, kad skaitydamas jį pats imtumeis keistis“, – apie knygų paslaptis rašė H. Ch. Anderseno premijos laureatė Margaret Mahy. Lietuva taip pat pilnut pilnutėlė knygų. Prieš porą dešimtmečių vartojome terminą „knygų deficitas“, dabar dažnas skaitytojas sutrinka, atsistojęs priešais šimtus naujai išleistų, įvairių spalvų ir stilių viršeliais apipavidalintų, žinomų ir dar negirdėtų autorių knygų.

Įvairovė ir skaičiai

Lietuvoje kasmet išleidžiama daugiau kaip 4000 pavadinimų knygų. Pusė visų leidinių – grožinė ir vaikų/paauglių literatūra, atitinkamai apie 38 ir 12 procentų viso knygų srauto. Išeitų, kad kas aštunta Lietuvos knygų rinkoje pasirodanti knyga – skirta vaikams ar paaugliams.

Vaikų/paauglių knygų leidyba Lietuvoje ypač sparčiai augo pastarąjį dešimtmetį. Leidyklos perprato knygų rinkos dėsnius ir užpildė daugumą iki tol buvusių nišų: gausiau buvo leidžiamos žaislinės, paveikslėlių, fantasy žanro knygos, literatūra vyresniesiems paaugliams. Dabar galime pasidžiaugti Lietuvos vaikų/paauglių knygų produkcija, kuri pasižymi didžiule turinio, žanrų, apimties, formos, adresato, iliustracijų, meninio apipavidalinimo įvairove.

2006-aisiais buvo pasiektas absoliutus šalies vaikų knygų leidybos rekordas – per metus išleista daugiau kaip 700 pavadinimai knygų. Užklupęs ekonominis sunkmetis sumažino leidybos apimtis: 2009-aisiais išleista 466 pavadinimų knygos. Tačiau kasmet pasipildyti vaikų knygų fondą 400–500 naujų leidinių mūsų šaliai yra normalus rodiklis, o palyginus su ankstesniu periodu – netgi aukštas. Įdomus palyginimas: per 20 nepriklausomybės metų (1990–2009) Lietuvoje vaikams/paaugliams buvo išleista daugiau kaip 7 tūkstančiai pavadinimų knygų, o tai bemaž dukart daugiau nei per visą sovietinės okupacijos penkiasdešimtmetį.

Lietuviškų vaikų knygų tiražai labai svyruoja: knygos leidžiamos ir kelių šimtų, ir keliolikos tūkstančių egzempliorių tiražu, priklausomai nuo autoriaus, žanro, apimties, paskirties. Statistinė analizė rodo, kad tiražų mažėjimo tendencija šalies knygų leidyboje nesikeičia jau 20 metų. Nors vidutinis vaikų knygos tiražas taip pat mažėjo (1993 m. – 18 900, 2009 m. – 2700 egzempliorių), tačiau jis visada buvo bemaž dvigubai aukštesnis už bendrą vienos knygos tiražo vidurkį.

Leidėjai

Lietuvos leidybinę sistemą sudaro daugiau kaip 500 leidyklų ir leidėjų, iš kurių 60–70 kasmet išleidžia po vieną ar daugiau knygų vaikams/paaugliams, tačiau vaikų knygų rinkoje dominuoja keliolikos leidykla – „Alma littera“, „Gimtasis žodis“, „Nieko rimto“, „Egmont Lietuva“, „Presvika“, „Mūsų knyga“, „Trys nykštukai“, „Obuolys“, „Dominicus Lituanus“, „Kronta“, „Versus aureus“, „Tyto alba“, „Vaga“, „Baltos lankos“, „Šviesa“, “Žara“, „Rosma“, „Garnelis“.

Iliustratoriai

Didžiausią išleistų vaikų/paauglių knygų dalį (apie 40 proc.) sudaro ankstyvajam skaitymui skirti leidiniai. Knygas vaikams kuria ir iliustruoja žymiausi Lietuvos dailininkai: Kęstutis Kasparavičius, Lina Dūdaitė, Irena Daukšaitė-Guobienė, Jūratė Račinskaitė, Rimvydas Kepežinskas, Irena Žviliuvienė, Sigutė Ach, Paulius Juodišius, Lina Eitmantytė-Valužienė, Rasa Joni, Giedrius Jonaitis, Eglė Kuckaitė, Vaidas Žvirblis, Rimantas Rolia, Laisvydė Šalčiūtė ir kt.

Kalbos

Originalioji literatūra sudaro apie trečdalį visos lietuviškos vaikų knygų produkcijos. Lietuvių vaikų literatūros leidyba sovietmečiu, pradedant maždaug 1970-aisiais, ilgą laiką buvo vyraujanti. Po nepriklausomybės paskelbimo verstinių knygų ėmė daugėti, o tūkstantmečio pabaigoje (1996) pasikeitė originaliosios ir verstinės literatūros santykis. Jau bemaž dešimtmetis, kai vertimų išleidžiama dukart daugiau nei originaliosios literatūros knygų.

Vertimų sraute pirmauja amerikiečių ir anglų knygos – vertimai iš anglų kalbos sudaro daugiau nei pusę visų vaikų ir paauglių vertimų. Nemažai verčiama iš vokiečių (15–19 proc.), prancūzų (9–6 proc.), lenkų (7–8 proc.), italų, ispanų kalbų. Lietuvoje labai populiari šiaurės šalių vaikų literatūra, tad kasmet sulaukiame įvairių šių tautų vaikų literatūros knygų.

Autoriai

Apie 20 proc. visos vaikiškų knygų produkcijos sudaro nauji lietuvių autorių kūriniai. Dabartinėje lietuvių vaikų literatūroje populiariausios trumposios pasakos, apysakos–pasakos, fantasy žanro literatūra, tačiau leidžiamos ir probleminės prozos knygos, poezija. Tarp reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio vaikų literatūros kūrinių – Gintarės Adomaitytės, Rimanto Černiausko, Juozo Erlicko, Sigito Gedos, Pauliaus Juodišiaus, Kęstučio Kasparavičiaus, Nijolės Kepenienės, Vytauto V. Landsbergio, Gendručio Morkūno, Ramutės Skučaitės, Violetos Palčinskaitės, Selemono Paltanavičiaus, Vytauto Petkevičiaus, Sigito Poškaus, Vytauto Račicko, Kazio Sajos, Mykolo Sluckio, Renatos Šerelytės, Martyno Vainilaičio, Vytautės Žilinskaitės – knygos.

Roma Kišūnaitė

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro specialistė

Daugiau informacijos:

Vaikų knygų iIliustruotojai

Rašytojai

Vaikų ir jaunimo literatūrą leidžiančios leidyklos